Dilgelė

Dilgėlė auga ne tik puvenomis ir azotinėmis medžiagomis turtingose dirvose patvoriuose, krūmuose, drėgnuose miškuose, upių pakrantėse, bet ir sodybose, daržuose, dažnai ji laikoma piktžole. Tačiau žmonės, žinantys dilgėlių vertę, tas piktžoles naudoja kaip vaistus, maistą, vitaminus, kosmetikai, dažams, bei trąšai.

• Kaimo žmonės, auginantys įvairius naminius paukščius ar gyvulius, į pašarus įmaišo ir dilgėlių – kaip natūralių vitaminų.
• Ilgi ir ploni dilgėlių stiebų plaušai, panašūs į šilką, tinka audinių, špagato, virvių gamybai.
• Iš dilgėlių lapų galima pagaminti žalius dažus, o iš šaknų – geltonus dažus, kurie tinkami farmacijoje, konditerijoje, parfumerijoje.
• Pavasarį patys pirmieji užaugę dilgėlių ūgliai yra patys turtingiausi ir tinkami naudoti maistui, pavyzdžiui, dėti į salotas netgi kaip pagrindinį komponentą, virti sriubas. Jaunų dilgėlių lapų kokybė mitybai prilyginama ankštiniams augalams. Lapuose yra riebalų, baltymų, celiuliozės, skruzdžių acto, sviesto rūgščių, tanino, urticido, glikozido, mineralinių medžiagų (geležies, natrio, kalio, silicio, sieros, chloro ir kt.), askorbino rūgšties, vitaminų K, B, karotino, chlorofilo. Prieš naudojant dilgėles maistui jas nuplikykite, kad jos nedilgintų.