Ežiuolė

Kadaise ežiuolė gausiai augo Šiaurės Amerikos upių pakrantėse, kur ji buvo vadinama “elnio šaknimi” ir aktyviai naudojama kaip natūralus antibiotikas. Indėnai ją naudojo ne tik sirupams, tinktūroms ir tepalams gaminti – iš šio augalo dažniausiai buvo ruošiama ežiuolės arbata. Jie pastebėjo, kad ežiuolės sultys greitai užgydo žaizdas ir atstato nudegimų pažeistą odą.

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ežiuolė yra labai efektyvi priemonė nuo peršalimo ligų. Be to, ežiuolė gerina kraujo kokybę, praturtina organizmą naudingais mikroelementais. Ją rekomenduoja ir kosmetologai, kurie teigia, kad ežiuolė stiprina plaukus ir nagų plokšteles. Trumpai tariant, ežiuolė gali padėti išspręsti nemažai sveikatos ir grožio problemų:

• pagerinti kraujo krešėjimą;
• išvalyti ir normalizuoti limfinę sistemą;
• pagerinti šlapimo takų bei inkstų darbą;
• išvengti bronchito, ūminių kvėpavimo takų infekcijų ir plaučių uždegimo;
• absorbuoti toksinus ir pašalinti juos iš kepenų ir kitų organų;
• sustiprinti imunitetą;
• sumažinti įvairius uždegiminius procesus.